Sutartis paprasta - dešimt litų ir dar gaunam kavos. Pasiūlymas priimtas ir mūsų automobilis stovi prie pat kelto. Problema akivaizdi - per maža stovėjimo aikštelė.

Perkam bilietus dviem valandom, po 19 litų ir leidžiamės žemyn, sniegas puikus, paviršius minkštas, lygus. Apačioje pasitinka visų slidininkų taip nemėgstama eilutė, nors bugeliukas sukasi gana greitai, o ir pajėgumas geras, tačiau eilutė juda lėtokai - daug žmonių.

Bestovint eilėje ir stebint besileidžiančius slidininkus ir snieglentininkus buvo pakankamai laiko apmąstymams. Slidininkų ir snieglentininkų skaičius akivaizdžiai skiriasi snieglenčių nenaudai. Mano paskaičiavimu kokį dvidešimt kartų, nežiūrint didelės snieglenčių reklamos. Kyla klausimas kodėl? Stebint juos ant kalno, besikeliančius bugeliu, ar stovinčius eilėje, jie buvo kažkuo panašūs į neįgaliuosius su išsuktom kojom ir su judėjimo problemom. Ta priežastis, manau, ir yra pagrindinė snieglenčių populiarumo stabdis. Gal jiems reiktų padaryti atskirą praėjimą prie bugelio, kad būtų lengviau. Snieglentė turi labai daug panašumų su moteriškais aukštakulniais bateliais: vaikščioti ir bėgioti labai nepatogu, bet mada reikalauja aukų. Na ką, priėjo eilė, reikia keltis į kalną.

Apie trečią valandą eilė sumažėjo, slidinėjimo intensyvumas padidėjo, bet mūsų laikas baigėsi.

Kalita turi gerą vardą slidininkų tarpe, tikrai tam galima pritarti, viena trasa statesnė, kita lėkštesnė, sniegas paruoštas gerai, du keltukai, tiesa antras mažiau patogus.

Tikrai, sekmadienio popietė buvo puiki ant Kalitos kalno. Ketvirtą valandą pasukom link Trakų, į burlentininkų susitikimą.

Būkite pirmas komentuotojas

Tik registruoti nariai gali komentuoti.
Prisijungite arba registruokitės.