Prancūzija - Ile's des Embiez 2006

  • 0

2006-03-01  

Kelionė niekuo neišsiskyrė iš kitų kelionių, kol neprivažiavom Austrijos. Čia, kai kuriems iš mūsų visai netikėtai, muitininkė paėmusi pasus, paprašė apsisukti ir pavažiavus 200m atgal pasisverti. Kraudami inventorių į priekabą ir daiktus į mašiną, jautėme, jog krauname daug. Dabar buvo proga sužinoti kiek? Po akimirkos pastovėjus ant svarstyklių gavome svėrimo rezultatus. Priekaba viršija 140, o automobilis 180 kg nustatytos masės. Tai buvo ir įkainuota - 420 Eurų. Tačiau, net jei ir būtume sutikę sumokėti šią sumą, mūsų nebūtų įleidę į Austriją, nes leistinas viršsvoris yra 2 procentai nuo bendros masės. Taigi, pasiėmė pasus ir atgal į Čekiją. Gudrieji kompiuteriai parodė jog už 10 kilometrų yra kita muitinė. Bandom laimę ten. Čekai išleido lengvai, o austrai net nepažiūrėję į mūsų pusę numojo ranka ir sako važiuokit į pagrindinę muitinę. Važiuojam į dar kitą muitinę, kuri yra už 18 kilometrų. Ten didžiai mūsų nuostabai, praėjom kaip ir turėjo būti, jokių svėrimų ir kitų kibimų. Taigi, nors jau buvome suplanavę atsarginį variantą, bet vis dėlto į priekį važiuojam per Austriją, o atgal, nežiūrint turimo mokesčio už kelius, vyksime kitu keliu.

2006-03-02

Atvažiavome į Siksforth miestelį ryte. Važiuojant krantine matėme besirengiančius gatvės prekybai žmones. Iškrovėme inventorių iš mašinos ir surišome viską ant priekabos. Tuo tarpu atplaukė Gintas. Nutempėm priekabą į prieplauką ir sužinojom negerą naujieną – keltas, kuris mus galės paimti bus tik pusę trijų... Kiek pavyko išsiaiškinti su angliškai visiškai nekalbančiais kelto prižiūrėtojais, visa tai dėl gatvės prekeivių, kurie renkasi būtent ketvirtadieniais. Na ką, Audrius su Arviu kėlėsi į salą, o mes su Mindaugu likome su priekaba. Vis stiprėjantis vėjas ir daugėjantis buriuojančių skaičius labai erzino, nes mes čia, o jie ten... Vakarop persikėlėm, bet neburiavom. Įsikūrėm ir su viltimi laukėme rytojaus.

2006-03-03

Atsikėlėm ir pradėjom dairytis į jūrą. Patirties trūkumas neleido optimaliai pasirinkti inventoriaus, dėl to nedrąsiai susitakelavome 10 ir startavom. Gaila, bet vėjo užteko nuglisuoti iki lazerių distancijos ir dar kelis kart skersai vėjo. Laiku grįžome į krantą, nes netrukus jau vanduo blizgėjo. Nepavykus paburiuoti vakar ir šiandien, nuotaika nebuvo geriausia. Bet vėl laukiam rytojaus.

2006-03-04

Prabėgom krosą iki salos aukščiausios vietos. Pasimankštinome, nes jautėme jog tai išeiginė diena. Taip ir buvo. Švietė saulė, bangos dužo ir visai nebuvo vėjo. Apėjome apie salą, pavalgėme pietus ir laukėme vakarienės. Audrius su Mingaugu pasiėmė nardymo įrangą (vamzdelį su lastais) ir nuėjo panardyti. Pirmas gyvis, kurį rado narai, buvo jūrų ežys. Vėliau, Mindaugas, įlankėlėje iš kurios dažniausiai startuojam aptiko aštunkojį. Vienas jis nedrįso jo rankomis gaudyti, dėl to pasivietė Audrių. Bendrom jėgom iškrapštė jį iš po akmenų ir paėmė į rankas. Virš vandens jis atrodė gerokai mažesnis, nei narai iš pradžių pamanė... net tarpas tarp akių, bei pačios akys daug kartų mažesnės, nei tos, kurias rodė Audrius... Po maudynių, atsitempėme stalo teniso stalą ir surengėme atvirą Embiez salos čempionatą. Po čempionato tikėjomės, jog rytdiena bus geresnė buriavimo atžvilgiu.

2006-03-05

Nuo pat ryto, jau pūtė Mistralis. Staigiai, be krosų bėgimo takelavomės formulinį inventorių. Mano 11 burė dar nebuvo visai sutvarkyta, tai paėmiau 10. Kol susiruošėm, ji jau buvo didžiausia, kurią galima suvaldyti. Išlėkėm su Arviu paraižyti mūsų akvatorijos. Kadangi aš buvau pirmas pasirodęs ant vandens, tai man pirmam ir prireikė pertraukos. Per ją prisisukau viščiuko kojakilpę ir .... pasiėmiau 4.5 burę. Įjungė... likusią dienos dalį varinėjome su 4.5 – 5.0 burėm ir 77 – 90 litrų lentom. Mokiausi iš kilpos į kilpą pavėjinį posūkį. Taip jau būna, jog užfiksuoti gerai padaryto niekam nepavyko. Retas reiškinys, bet kelis kart išėjo.

2006-03-06

Vėl puiki diena. Iš ryto vėjas lyg ir atrodė, kad yra šiek tiek silpnesnis. Dėl to pasiėmiau C2 5,5 burę ir Hypersonicą. Šį rytą visi, dėl vienų ar kitų priežasčių, labai ilgai kuitėsi, dėl to pradėjau buriuoti vienas. Startavau iš įlankos, nes nuo pat viešbučio nebuvo aišku kaip pavyktų nuplaukti. Vėjas buvo šiek tiek per stiprus, bet suvaldomas. Palaksčiau kokias 20 minučių ir padariau pertrauką. Ant kranto stovintys kompanionai darė bangą, lyg ir be jų čia nėra bangų. Po pertraukos, dar kartą išlėkiau vienai sesijai, bet šį kartą, jau vėjas buvo stipresnis ir ilgai nepiktnaudžiavau buriavimu, su šiuo inventoriumi. Nuėjau prie viešbučio, susikroviau Acidą ir 4,5 burę ant gulto su ratukais, ir tarsi su karučiu viską nusivežiau į įlanką. Ten prisitempiau burę, ir jau tada matėsi, jog jos per mažai nebus. Mindaugas buvo pirmasis kuris prisijungė prie manęs ir jau buriavome kartu. Vėliau pakilo Arvio, Dariaus ir Juozo burės. Lakstėme išsišiepę, bandėme ką nors padaryti, o išeidavo įvairiai. Vėliau vėjas staiga nutrūko. Su 77 litrų lenta iškarto priskendau. Nurimimas buvo trumpas. Netrukus vėl užėjo gūsis. Su tokiomis lentomis, tokie vėjo nurimimai nelabai patiko visiems. Šiek tiek keitėsi vėjo kryptis, ir turbūt dėl to atsirado vėjo duobių. Bet jau buvome neblogai paburiavę, dėl to nesigraužėme. Atėjus eiliniam sustiprėjimui, Darius, Juozas ir aš šokome ant lentų ir nuvarėme inventorių namo. Beje, atsiradus nurimimams, Arvis pasiėmė slalominę lentą, bet nieko gero iš to neišėjo. Per duobes sunkiai glisavo ir jis, o užpūtus nieko negalėjo doro padaryti, nes gūsiai tokie, jog su 4,5 mažai nebūna. Iškarto po atvykimo į krantą, kitoje įlankos pusėje pamačiau tarsi rūką virš vandens paviršiaus. Visi požymiai rodė, jog tai dėl stipraus vėjo. Neilgai trukus, tas vėjas pasiekė mus. Va tada ir paaiškėjo to rūko kilmė. Vėjo buvo tikrai virš 30 m/s Nešė viską, kas tik buvo blogai padėta, ar neprispausta. Peržiūrėjau visą inventorių, o labiausiai rizikingą prispaudžiau akmenimis, gal nenupūs...? Blogiausia tai, jog šiandien vakare turėjo atskristi Arūnas, o mes jį pasiimti iš Marselio oro uosto. Keltai vakare neplaukia, o su kateriu niekas nenorėjo rizikuoti per tokią audrą ir dar naktį persikeli į salą prieš vėją ir bangas. Arūną pasiimsime ryt rytą. Taigi, antra Mistralio diena baigėsi su tvirta gaida. Lauksime ką atneš rytojus.

2006-03-07

Dar viena gera diena. Vėjo šiek tiek mažiau, dėl to susirinkau 5.5 ir pasiėmiau Hypersonicą. Greitis didžiulis, bangos taip pat. Visą dieną mokinausi žingsnio posūkį. Pastarųjų išėjo daugiau nei iš kilpos į kilpą. Kaip orientyrą, kur daryti posūkį paėmiau Lazerių distancijos ženklą. Vėliau prisijungė Arūnas, dar vėliau Arvis su slalominiais inventoriais. Galiausiai persikėlėme į mums jau įprastą buriavimo vietą – prieš įlankėlę. Kas su slalomu kas su wave‘u, bet visi varėm išsišiepę. Vakarop vėjas aprimo, dėl to su Arūnu tikimės rytoj išsitraukti formules.

2006-03-08

Pasiteisino klasikinio Mistralio dėsningumas - tris dienas pučia, ketvirta pertrauka. Gaila, bet poilsio dieną net su Formule neišeina paburiuoti. Vis dėlto, tai poilsio diena ir niekam nevalia buriuoti. Vieni skaito knygas, kiti toliau tyrinėja salą. Augalija, saloje, puikiai prisitaikiusi prie vyraujančio vėjo krypties ir stiprumo. Pušaitės, išaugusios iki 1 ar 2 metrų pradeda augti horizontaliai sudarydami tankų kilimą. Beje vaikštant tokio miško takeliais gali pasijusti didesniu nei esi iš tiesų.

2006-03-09

Apie vidurnaktį pasigirdo pirmas medžių ošimas su kuriuo ir užmigau. Prabudęs suabejojau, ar bus galimybė Formulėms. Dvejones išsklaidė pirmas žvilgsnis mestas į jūrą – vėjas tikrai stipresnis nei 10 m/s. Realiai pūtė apie 15 m/s, o kadangi oro temperatūra vyrauja apie 12-15 šilumos, tai šis vėjas neprilygsta karšto oro to paties greičio vėjų stiprumui ir yra galingesnis. Taigi, užkandome ir pradėjome ruoštis darbo dienai. Lentas ir nesutakeluotas bures sukrovėme ant gulto su ratukais ir nusitempėme į įlankėlę. Kur visą dieną ir praleidžiame su trumpomis pertraukėlėmis, per kurias grįžtame užkąsti, ar šiaip ko nors. Visą dieną praleidom su pačiomis mažiausiomis lentomis ir burėmis. Daugelis iš mūsų įgijome patirties, kurios Lietuvoje semtumėmės ilgus mėnesius, ar sezonus. Įlankėlė, iš kurios startuojame, yra užstota nuo bangų ir vėjo. Startuoti, atsižvelgiant į sąlygas, yra labai paprasta. Toliau nuo kranto atsirita salos neužstotos bangos, kurios yra didelės ir greitos tik žinok ką su jomis daryti. Vakarop vėjas pradėjo trūkinėti ir po truputi rimti. Su 4,5 bure jau pasidarė sunku glisuoti, o neglisuojant labai nesmagu stovėti ant 77 litrų lentos... Susiruošėm namo. Pamačius, jog vėjas ir toliau rimsta, mūsų akys sužibo... nejaugi galėsime paimti Formules? Taip! Čiupau 11,0 ir į vandenį. Kas labai nustebino, tai jog nesijautė jokio diskomforto, kurio būtų galima tikėtis kelias dienas nuo ryto iki vakaro buriavus su pačia mažiausia turima bure ir vėliau paėmus pačią didžiausią. Puiki kontrolė, greitis ir pojūčiai. Su Arviu varėme, kol nusileido saulė. Praėjo labai smagi ir turininga diena.

2006-03-10

Diena be didesnių nuotykių, ar įvykių. Tiesiog burės 4,5-5,0, lentos – mažiausios kokias turėjom.

2006-03-11

Dar praeitos dienos vakare nusprendėm išbandyti ką nors naujo, jei vėjas bus tokios pat krypties ir stiprumo. Sugalvojom padaryti greičio treniruotę. Tarp salos ir žemyno yra negili vieta, kurioje nebūna bangų. Iš jūros jas sudaužo salos likučiai, o nuo įlankos bangos jau nebeužsisuka. Turime didžiulį lauką, kurio gylis apie 40-50 cm ir visai be bangų. Buvom nusiteikę labai ryžtingai, o vėjas dar labiau. Susikrovėm inventorių ant karučio funkcijas atliekančio gulto ir pajudėjome į rytinę salos dalį. Pirmas išlėkė Arūnas. Tačiau nors ir nuo kranto matėsi šviesūs ir tamsūs plotai, gylio trūko. Tie tamsesni plotai, paprasčiausiai buvo jūros žolių sąnašos ir gylis lygiai toks pats, kaip ir šviesiuose plotose. Gaila, bet teko nieko nepešus ir nepasiekus asmeninių greičio rekordų kulniuoti į savo stovyklą, bei link įlankėlės. Bet šią dieną vistiek buvo lemta ką nors atrasti, ką nors - mums dar nepatirto. Tik pradėjus buriavimo sesiją mums jau įprastomis sąlygomis, Mindaugas sulaužė giką. Iškarto keli prancūzai priplaukė prie jo ir pasiteiravo, ar viskas gerai. Tada vienas iš jų atplaukė iki mūsų ir pranešė apie Mindaugo nelaimę. Kol ieškojom giko, Arūnas su Arviu nulėkė ieškoti nelaimėlio ir neužilgo jau visi trys judėjo link kranto. Arūnas virvučių galiukais pritvirtino giką prie stiebo ir taip sugebėjo nusigauti iki kranto. Kadangi buvo šeštadienis, tai matėsi žymiai daugiau buriuojančių. Besukdamas ratus ir ieškodamas geresnės bangos pašokti, pastebėjau kitoje įlankos pusėje viena kryptimi varančias kelias bures. Jos taip vienodai laikėsi kurso ir jų buvo tiek daug, kad net pagalvojau, jog vyksta varžybos. Nusprendžiau pasižiūrėti ir pasileidau jų kryptimi. Kuo labiau artėjau, tuo mažiau vaizdas buvo panašus į varžybinį. Tiesiog tie, kurie pjovė į bangas, buvo gerai matomi, o tie kurie gaudė bangas buvo labiau pažirę ir jų burės budavo ilgiau briauna į mūsų pusę, dėl to iš toliau jų nesimatė. Pasirodo čia buvo „pramogų parkas“. Buvo pramogaujančių ir bangose, ir stebinčių juos nuo olų. Net sunku pasakyti, kurių daugiau - kur tik pažvelgsi, ten stovėjo, sėdėjo, ar gulėjo būreliai žiūrovų su kamerom ir fotoaparatais. O žiūrėti į ką tikrai buvo. Didelės bangos ritosi dėsningai ir tvarkingai. Išsivaliusios nuo mažų, netvarkingų bangelių jos tiesiog buvo kaip iš paveikslėlio. Priešingai nei Baltijos jūroje, užkilusi banga negriūna visa savo jėga ant visų, kas yra žemiau jos, o tiesiog stumiasi kranto link su gražia garbanų putele ant viršūnės. Mokantiems elgtis Baltijos mūšoje, šios bangos yra labai draugiškos, net ir suklydus. O tie kas su šiomis bangomis yra susidraugavę, išdarinėja tikrai gražius dalykus, pradedant dailųjį čiuožimą primenančiais slydimais nuo bangos, baigiant įspūdingais šuoliais kylant į bangas. Naudojamos burės nuo 4,0 iki 5,0 kvm, lentos 72 – 90 litrų. Ir buriuotojų tikrai daug. Susukęs porą ratų nutariau pranešti kitiems apie šią vietą. Sugrįžus, manęs jau buvo pasigedę. Pasakiau kur buvau ir dabar jau trise, patraukėme pačiuožinėti į „pramogų parką“. Po vakarienės visų mintys sukosi apie šios dienos atradimą ir kūrėme planus rytdienai, kuri jau bus paskutinė mūsų viešnagės šioje saloje, diena.

2006-03-12

Taip jau yra, jog pučiant Mistraliui, nieko suplanuoti mums nepavykdavo. Vėjui vakare aprimus, kitai dienai planuodavome Formulę, bet vėjo kitą dieną visai nebūdavo. Jei ateinančią dieną manydavome, jog vėjas pakils iš lėto, tai vėl jis mums neleisdavo nieko numatyti, nes užgriūdavo visu savo stiprumu. Šis kartas ne išimtis. Ne, vėjas nenurimo, jis pūtė, tik šiek tiek per daug. Šviečianti saulė sukuria labai jaukią atmosferą, kuri žymiai malonesnė, nei būnant Lietuvoje, kai pučia bent pusę tiek... Tačiau vis tiek išplaukti nepavyko. Abejonių kėlė ir burių ant vandens nebuvimas. Taigi, Mistralis mus išlydėjo neišsikvėpęs. Ir nors bangomis nepačiuožinėjome, smagių pojūčių gavome keldamiesi su priekaba į krantą. Laivo kapitonas yra tikras vietinių bangų žinovas – labai meistriškai valdo keltą ir reaguoja į kiekvieną rimtesnę bangą. Vakarop, išvykome iš Ile‘s Des Embiez salos kupini naujų įspūdžių ir pojūčių. Grįžtam namo, į gimtąją Lietuvą.



    • Ile's Des Embiez
    • Vietiniai
    • Gamta
    • Aplinka
    • Fauna
    • Buriuojam
    • Statulos
    • Ramunėlės
    • Vaizdai
    • Boja
    • Pabaiga
  • Previous
  • Next
blog comments powered by Disqus