Ledo milžinų pasaulis, Austrija 2007

  • 0

Eisriesenwelt – Ledo milžinų pasaulis – tai didžiausias ledo urvas pasaulyje. Laimei iki jo nereikia keliauti per devynias jūras marias ir per devynis kalnus. Šį nuostabų gamtos kūrinį galime rasti Austrijoje, Zalcburgo (Salzburg) apskrityje, Verfeno (Werfen) miesto pakraštyje. Iki pat kasų lydi ryškūs kelio ženklai, kurie net ir užmaršiausiam neleis pasiklysti. Iškart galime parekomenduoti šiam apsilankymui skirti kiek galima daugiau laiko.

Šiek tiek istorijos apie Ledo milžinų urvą.

 

Visa Eisriesenwelt urvų sistema yra daugiau nei 42 km ilgio. Iki pat devynioliktojo amžiaus pabaigos šis urvas buvo žinomas tik medžiotojams ir brakonieriams. 1879 metais mokslininkas ir gamtininkas Antonas Poseltas (Anton Posselt) įsibrovė net 200 metrų į urvo gilumą ir oficialiai atrado Eisriesenwelt. Po metų keliautojų kalnais žurnale jis paskelbė detalią ataskaitą apie savo atradimą, tačiau urvas vis vien nugrimzdo į užmarštį. Vienintelis žmogus, kuris rimtai susidomėjo Poselto atradimu buvo Aleksanderis fon Miorkas (Alexander von Mörk), urvų tyrinėjimo pradininkas Zalcburgo regione. Aleksanderis 1912 metais surengė net kelias ekspedicijas. 1914 metais šis mokslininkas žuvo Pirmajame pasauliniame kare, o jo pelenai dar ir šiandien ilsisi Ledo milžinų urvo nišoje. 1920 metais būtent jo ekspedicijų keliais pasekė daugelis kitų mokslininkų, o tuo pačiu tai patraukė ir turistų dėmesį. Tais pačiais metais buvo pasirūpinta turistų patogumu ir į urvą padaryti patogūs kalnų keliukai ir laipteliai. Taip pat pastatytas ir pirmasis keltas – Forscherhütte. Į kalną jis keldavo net 90 minučių. 1955 metais šį lėtą keltą pakeitė kitas, kurio kelionės laikas tetruko 3 minutes. Tokiu, tačiau gal vos modernesniu keltu kėlėmės ir mes.

 

Spėjama, jog ši urvų sistema pradėjo formuotis prieš 100 milijonų metų. Būtent tuo metu formuojantis Alpių kalnams atsirado pirmieji plyšiai ir įtrūkimai. Veikiami cheminių reakcijų ir vandens erozijos jie augo ir plėtėsi. Urvai Alpėse vystosi ir auga ir dabar, nors klimato atšilimas šį procesą ir pristabdė.

 

Kaip jau minėjau visa Ledo milžinų pasaulio urvo sistema siekia net 42 km ilgį ir užima 54 000 km2 plotą, tačiau tik pirmasis urvo kilometras yra skirtas turistų akims. Būtent šiame kilometre ir miega Ledo milžinai. Visiems mums kilo klausimas, kodėl būtent čia susidarė urviniai ledynai. Šio regiono kalnuose labai daug klinties – akmens, pro kurį lengvai prasismelkia vanduo. Dėl urve susidarančių terminių vėjų urvo temperatūra net vasarą nepakyla aukščiau 0º C, o tai jau vandens užšalimui tinkama temperatūra. Daugiau apie ledo susidarymą šiuose urvuose galite pasiskaityti čia (gaila, tačiau informacijos apie šį procesą anglų kalba nepavyko susirasti). Beje, gidas minėjo, jog urve susidarantys terminiai vėjai kai kada pasiekia net 100 km/h greitį. Būtent panašus vėjas mums paliko neišdildomą įspūdį: į urvą reikia įeiti pro nedideles duris, kurias atidarius, tarsi iš ledinio drakono nasrų pradeda veržtis kaulus stingdantis vėjas. Tarsi per sieną reikia brautis į vidų, tarsi savanoriškas lindimas į ledinį pragarą. Uždarius šias duris vėjas aprimsta. Tada, kai baigiasi kelionė po urvą pro šias pačias duris reikia išeiti laukan. Ir tada pasijunti kaip svetimkūnis, kurį urvas su pasimėgavimu galiausiai pašalina iš savęs vėjuotu spjūviu.

 

Kelionė ir kainos.

 

Eisriesenwelt koordinatės - 47°30′10″N, 13°11′23″E. Kelionė automobiliu be ilgesnių sustojimų neturėtų užtrukti ilgiau nei vieną parą. Galima vykti per Lenkiją, Vokietiją, įvažiavus į Austriją pravažiuoti Zalcburgą ir liks tik 40 km iki Verfeno miesto. Tada kaip jau ir minėjau reikia stebėti kelio ženklus, kurie nukreips iki stovėjimo aikštelės. Joje jau galėsite rinktis ar savu automobiliu kilti į kalną, ar pasinaudoti vietinio autobusiuko paslaugomis. Jeigu pasirinksite autobusiuką – aikštelėje automobilį galėsite palikti nemokamai. Beje iš anksto informuoju, jog su kemperiais į kalną kilti neleidžia. Vienam žmogui autobusiuko bilietas aukštyn ir žemyn kainuoja 5,60 EUR. Labai stačiu, 5 km ilgio serpentinu šis autobusiukas turistus pakelia maždaug į 1 km aukštį. Tada nemažiau stačiu keliuku reikia užkopti pėsčiomis į 1084 m aukštį. Šis kopimas užtruks maždaug 20 minučių. Tada priėjus kasas reikės įsigyti kelto bilietėlį aukštyn ir žemyn, o taip pat ir įėjimo į urvą bilietą. Visa tai vienam žmogui kainuos dar 17 EUR. Keltas pakelia į 1584 m aukštį ir ši kelionė trunka ne ilgiau kaip kelias minutes. Tada vėl laukia apie 20 minučių kelias iki urvo angos. Žinoma, mes eidami pėsčiomis užtrukdavome šiek tiek ilgiau, nes aš nelabai norėjau skubėti, o Gediminui buvo labai didelis reikalas užfiksuoti visus nuostabius vaizdus, kurie atsivėrė kylant aukštyn. Prie urvo angos susidariusią žmonių grupę pasitinka gidas, kas antram einančiam į rankas įduoda tikrą senovinę karbitinę kalnakasių lempą, ir suleidžia pro pragaro nasrus vidun. Kelionė urvu trunka apie 75 minutes ir jos metu reikia įveikti 1400 laiptelių: 700 aukštyn ir 700 – žemyn. Kuomet mes kilome į kalną lauke buvo beveik 28º C šilumos, o urve buvo nei daug nei mažai - 0º C. Todėl visiems primygtinai rekomenduojame pasiimti į kuprines šiltus drabužius ir batus tinkamus kopti. Visuose lankstinukuose, kuriuos perskaitėme pakeliui buvo paminėta, jog urve bus negalima fotografuoti ir filmuoti, tačiau mūsų gidas – labai panašus į „Žiedų valdovo“ hobitą – mums ne tik leido, bet ir paskatino pasidaryti nuostabių urvo ir ledo atvaizdų. Tačiau gali būti, kad viskas priklauso nuo gido. Taigi mūsų gidas mums parodė ir Ledo šventyklą, ir Ledo vargonus, ir Ledo dramblį, ir Ledo baseiną...

Taigi visiems tiems, kurie norės pamatyti Ledo milžinų pasaulį - urvas turistams atidarytas būna kiekvieną dieną nuo gegužės 1 dienos iki spalio 26 dienos, nuo 9.00 iki 15.30 (liepos ir rugpjūčio mėnesiais iki 16.30).

    • Ledo vargonai
    • Ledo šventykla
    • Ledo dramblys
    • Kelias į olą
  • Previous
  • Next
Temos: Austrija
blog comments powered by Disqus