Antroji stotelė - senovinis Diono miestas

  • 0

 Antroji stotelė – senasis Dionas

Palikę Kalamitsi ir nuostabiąją Chalkidikę pajudėjome į Graikijos vidų. Pravažiavome antrąjį pagal dydį Graikijos miestą – Thesaloniki. Tada už 30 km autostrados per tris kartus sumokėjome apie 30 EUR ir patraukėme kalnų link. Tačiau troškus oras, dulkės, absoliuti sausra aplinkui net nerodė, kad kažkur netoliese bus kalnai. Tad teko į rankas griebti knygą ir ramiai perversti kelis puslapius populiaraus romano. Staiga, pakėlusi akis prieš savo akis pamačiaus tamsios miglos debesį. Iš pat pradžių nesusivokiau, kad taip tokiame karštame ore išnyra dievų buveinė, aukščiausiai iškilęs Graikijos taškas – Olimpo kalnas. Šis kalnas turi net 52 viršūnes, aukščiausia iš jų vadinas Mytikas (Nosis) ir yra 2917 m. aukščio. Mūsų komanda keliavo į senovės Diono miestą (http://www.ancientdion.org).

Senovės Diono miesto koordinatės: 40° 7'59.93"N ir  22°31'18.94"E. Įėjimo kaina į archeologinį muziejų – 4 EUR/žmogui.


    • Dionas iš satelito
    • Garnys Izidės šventykloje
    • Amūriukas pelkėje
    • Senojo Diono Didžioji pirtis
  • Previous
  • Next

 Atvykome likus 3 valandoms iki senojo Diono uždarymo. Šio laiko mums užteko galbūt kiek skubresniu žingsniu apeiti visą archeologinių kasinėjimų vietovę. Vešliais krūmais ir nendrėmis apaugusiu keliu mes pajudėjome link pirmųjų šventyklų. Prie jų vedė puikios nuorodos ir prie kiekvienos vietovės stovėjo išsamus objekto aprašymas ir nuotraukos stende. Pirmoji mus pasitiko kukli Demetros – pavasario ir derliaus deivės – šventykla. Ji buvo pastatyta senų didelių medžių paunksmėje. Kita stotelė buvo Didžioji Dzeuso – visų dievų dievo, žaibo ir griaustinio valdovo- šventykla. Tolimiausiame joskampe sėdėjo rekonstruota Dzeuso statula. Vėliau sustojome tiesiog požeminėse versmėse paskendusioje egiptietiškosios deivės Izidės šventykloje. Ji pasirodė pati didžiausia ir su puikiai išlikusiais antikiniais elementais: aplinkui buvo daug kolonų pavyzdžių, puikiai išsilaikiusios sienos, laiptai. Takelis mus nuvedė prie šaltiniuoto upelio, kuriame pamirkėme kojas, o perėję nedidelį tiltelį priėjome didžiausią išlikusią senojo Diono gatvę ir Didžiąsias pirtis. Nustebino tai kad senas antikinis miestas buvo puikiai apgalvojęs vandens tiekimo ir kanalizacijos sprendimus, pirtyse išliko tualetų pavyzdys, suoliukų, ant kurių suskaičiavome kad vienu metu galėjo tilpti apie 300 žmonių, salė. Didžiojoje Diono gatvėje glaudėsi prekiautojų puodais, medžiagomis parduotuvės. Ypatingą įspūdį paliko Didžiosios pirties teritorijoje išlikusios grindų mozaikos. Jos dar ir po šiai dienai buvo ryškios, spalvingos ir išlikę fragmentai tobulai atvaizdavo tuo metu garbintus dievus ir jiems aukojamus gyvūnus.

Ne mažesnį įspūdį paliko ir išlikę amfiteatrai, kuriuose vykdavo šio miesto šventės, vaidinimai. Šalia jų radome dar vieną Dzeuso aukų šventovę, kuri stovėjo atviroje ir priminė didelį pjedestalą. Kaip paaiškino šalia stovintis stendas ant jo buvo deginamos kruvinosios aukos Dzeusui, nes šalia esanti aikštė buvo skirta gyvuliams atvesti ir ten vietoje nudobti.

Išties labiausiai stebino tai, kad suvokėme, kaip puikiai senovės žmonės sugebėjo rasti vietą miestui. Dionas glaudžiasi ant upės, kuri yra maitinama nuo Olimpo bėgančiu vandeniu. Upė šalta, labai šaltiniuota, savo akimis matėme plaukiojančius nemenkus upėtakius, apsupta nuostabiai vešlios augmenijos ir dideliausių medžių. Taip, tai išties buvo ideali vieta prieš daugiau nei du su puse tūkstančio metų įkurti miestą.

Lankantis Graikijoje rekomenduojame aplankyti senąjį Dioną, o tie kurie neturi laiko – aplankykite Europos sąjungos finansuotą interaktyvų senojo Diono miestą internete.


Daugiau nuotraukų rasite paspaudę šią nuorodą - SENASIS DIONAS 

blog comments powered by Disqus