Irklente žemyn Nemunu (VIDEO)

  • 0
    • Gediminas su SUP

 Vieną vasaros dieną, sėdau į savo automobilį, įsimečiau SUPą į bagažinę ir nuvažiavau prie Kauno pilies į Santaką. Palikęs automobilį aikštelėje įlipau į visuomeninį transportą - troleibusą. Oi, kaip seniai aš juo buvau važiavęs! Tas greitėjimo ir stabdymo garsas... Jo nepamirši niekada. Tikslas buvo troleibusu nuvažiuoti kuo aukščiau prieš srovę. Išlipau netoli Kauno HE. Nuo stotelės teko paeiti apie 400 - 500 metrų. Su patogia kuprine tai padaryti buvo visai nesunku. Ir štai - jau prie Nemuno. Pripūčiau SUP irklentę, sureguliavau irklo ilgį ir atsistojau pirmą kartą šiais metais ant SUP'o ir pirmą kartą gyvenime upėje. Nusiyriau prie Nemuno salų ir pasileidau pasroviui palei kairįjį krantą. Srovė gana greita ir galima per daug nesistengiant grožėtis besikeičiančiais vaizdais, kurie stipriai skiriasi nuo tų, prie kurių esame pripratę. Žvejų kiekis tikrai nemažas, o įvairių vandens paukščių dar daugiau. Netrukus pasiekiau pirmą tiltą - Panemunės pėsčiųjų. Jis labai aukštas. Už jo sekė atkarpa, kai teko irkluoti daugiau, nes pasitiko priešpriešinis vėjas. Nors srovė nešė, bet greitis buvo labai, labai mažas. Priekyje - susprogdintas Šančių tiltas. Pastoliai gana žemi ir tai dar labiau pagyvina prasilenkimą su šiuo tiltu, arba reiktu pasakyti su jo likučiais. Po beveik valandos pasiekiau Napoleono kalną, vadinamą jo kepure. Nors buvau mieste, tačiau per tą valandą kiek truko kelionė pavyko užsimiršti, dėl tikrai miestui nebūdingos tylos. Tai patvirtindamas kažkoks žuviokas per porą metrų nuo mano lentos stipriai pliaukštelėjo uodega, taip sugrąžindamas mane į realybę. Tolumoje pamatau senąjį geležinkelio tiltą. Gana sparčiai artėju prie jo. Ledlaužių konstrukcijos, žiūrint į jas iš arti, atrodo labai įspūdingai. Ledo luitų palikti randai rodo, jog šie statiniai atlieka savo darbą. Tai jau trečias tiltas, pro kurį plaukiu. Artėjant prie Europos prospekto tilto, miesto garsas pasiekė ir mane. Intensyvus eismas priminė, jog darbo diena tuoj, tuoj baigsis. Priplaukus prie Žalgirio arenos, nusprendžiu pasirinkti dešinį salos apiplaukimą. Senvagės kanalas išvalytas, jokio stovinčio vandens, negero kvapo, ar žolių sankaupų. Trūko tik gėrimų kioskelio McDrive principu. Tik čia turėtų būti McSUPas. Lendu jau po šeštu tiltu. O štai ir garsusis pėsčiųjų tiltas į Nemuno sąlą. Artėjant prie Aleksoto tilto pradeda matytis ir pakrantėje stovinčios bažnyčios. Nors čia esu buvęs begalę kartų, tačiau vos kelios dešimtys metrų nuo įprasto maršruto Karaliaus Mindaugo prospektu ir pakeitus transporto priemonę į upei skirtą, pastebi daug savo miesto smulkmenų, kurios pralekia pro akis eilinę dieną sėdint už vairo. Pralendu pro devintą Kauno tiltą ir srovė mane prinešą prie dviejų didžiausių Lietuvos upių santakos. Kelionė baigta. Nemunu įveikiau 15 su viršum kilometrų. Užtrukau apie dvi su puse valandos. Išleidžiu iš lentos orą, susidedu viską į kuprinę ir pajudu link Kauno pilies, kur palikau savo automobilį. Nuotykis pavyko.


Geros dienos
Gediminas
blog comments powered by Disqus