Kroatijos atviras FW čempionatas ir SL varžybos

  • 0
    • LTU799 deda
    • Linija
    • Startas prie katerio
  • Previous
  • Next

 Kristina papasakojo apie Liepos mėnesio kelionę taip, kad aš negaliu nieko pridėti. Viskas buvo kaip ji parašė ir dar gražiau. Aš nušviesiu tą kelionės pusę, apie kurią ji nepapasakojo, tai – buriavimas.

Nuo pat pradžių buvo aišku, jog važiuojam į Kroatijos atvirą Formulės Čempionatą ir tokias pat Lenkijos varžybas. Pirmą kelionės pusę taip ir neužlipau ant burlentės, neskaitant vieno paplaukiojimo prie stačių povandeninių uolų, kurias pamėgę narai, su LWR formule ir baidarės irklu. Graikijoje neburiavau. Atvykus į Viganj, Kroatiją, pačią pirmą dieną išplaukiau ir pasitreniravau su Formule gerą valandą. Po dar vienos treniruočių dienos, sekė šešios varžybų dienos ir taip gavosi aštuonios buriavimo dienos be pertraukos, kas man yra asmeninis gyvenimo rekordas. Gyvenome kempinge Liberan, kuris, kaip ir daugelis čia, yra prie pat vandens. Nuo kempingo teritorijos iki jūros yra tiek, kiek užima vienos krypties keliukas – gal 5 metrai. Bet šia kempingo savybe nesinaudojome ir apsistojome tolimesniame kempingo kampe, kad būtų ramiau. Tarp pusiasalio ir Korčula salos yra 2-2,5 km pločio kanalas, kuriame susidaro termikas. Dažniausiai pučia Mistralis (šiaurinis vėjas). Tačiau šiais metais neretai apsilankydavo ir Jūga (pietinis vėjas). Prie pastarojo teko startuoti dvi dienas su Formule ir vieną dieną su Slalomu. Su Bora (stiprus, labai gūsiuotas vėjas ateinantis nuo kalno ir pučiantis skersai kanalo) taip ir neteko susipažinti ir dėl to visai nesigailiu. Per pirmą vairininkų susirinkimą teisėjas pasakė, jog per dieną gali būti ne daugiau kaip trys Formulės plaukimai ir kad Formulė turi prioritetą prieš Slalomą. Bet šiuo prioritetu nebuvo pasinaudota, nes vėjo užteko visiems. Kievieną dieną buvo ištaikytas laikas ir duoti startai trims FW plaukimams. Po pirmos dienos atsirado problema su delnais. Šiais metais kojų visai netrynė, nors kojakilpės tos pačios kaip ir pernai. Užvyniojus probleminius pirštus lipnia juosta pavyko išgelbėti tris pusles nuo pratrūkimo iš keturių. Su ta vienintele vargau iki pat varžybų pabaigos, nes buriuojant kiekvieną dieną, užgydyti žaizdą ant delno neįmanoma. Rytis nuo pat varžybų pradžios užsiėmė poziciją pirmame penketuke. Aš pradėjau nuo žemiau ir palaipsniui, diena iš dienos lipau į viršų. Plaukimas pastebimai gerėjo ir pagaliau stabilizavosi. Visi finišai top 10 iš 49 dalyvių. Šių varžybų lygis šiek tiek žemesnis nei Baltijos Taurės. Tačiau yra keli stiprūs plaukikai tokie kaip CRO 751, SLO 5, CRO 7, CZE 17. Kitų lygis vidutiniškai aukštas ir ši grupė yra pati gausiausia. Maža klaida ir persekiojanti grupė nubaus 5 ar net 10 vietų. Kaip jau minėjau, šiais metais dvi dienas startavome prie Jūga vėjo. Tai man visai iki šiol nežinomas vėjas. Starto linija gana arti kranto. Teisėjai gana dažnai ilgokai krapštosi ir vis ką nors derina. Tai šiek tiek trikdo. Startuoti yra gana nepatogu abiem halzais – kairiu startuojant nėra kur gerai įsibėgėti ir dėl to susidaro grūstis prie plūduro, o dešiniu reikia gana greitai venduoti, nes priartėji prie kranto. Rytis labai gerai įsisavino startus prie šių sąlygų. Po geros buriavimo dienos, galima atsipūsti čia pat ant kranto klausantis bangų mūšos, arba nuėjus į barą patrepsėti pagal grūpso muzikytę. Taip buriuojant atėjo paskutinė varžybų diena ir kadangi maksimalus Formulės plaukimų skaičius jau buvo pasiektas ir vėjas papūtė smagus, tai davė startus slalomui.

    • CRO751 lenta
    • SLO7 apsaugos
    • LTU646 FW
    • LTU76 FW
    • LTU789 FW
    • Kateriai distacijoje
    • Startas
    • Distancija
  • Previous
  • Next

 Jau buvo įvykę dvi eliminacijos pagal PWA principą, kuriuose likdavau paskutinis mažajame finale. Pirmą kartą pritrūko vėjo ir neglisuodamas turėjau apiminėti ženklą. O kitą kartą susidūriau su CRO 10 ir plaukimo nebaigiau. Trečios eliminacijos metu perėjau į pusfinalį užimdamas kevirtą vietą (patenka tik keturi pirmi), o pusfinalio metu, kai plaukiau trečioje vietoje – po CRO 751 ir SLO 5 į distanciją tiesiai prieš mus įplaukė Jadrolines didžiulis keltas, kuris net nebando pasitraukti, nors rėkiau, sakiau plauk šalin.... Plaukimas buvo nutrauktas ir perplauktas. Šį kartą paėmiau paskutinį bilietą į finalą – finišavau vėl ketvirtas. Finalui nusprendžiau pasispausti ir paskaičiavęs tiksliai laiką starto liniją kirtau visu greičiu. Tai leido atitrūkti nuo lyderių pačioje pradžioje ir pirmą posūkį dariau pirmas. Vau, nuostabus jausmas, ypač kai čia finalas ir už nugaros CRO 751. Gazo neatleidžiu ir prie kranto vėl pirmas. Liko paskutinis posūkis, o aš vis pirmas. Pajutau jog sumažėjo trauka, greitis nukrito. Bandau truputį atkristi, kad pagreitėčiau prieš posūkį, bet to neužtenka kad jį padaryčiau glise. Sustoju ir palieku dviejų metrų tarpą tarp savęs ir ženklo. Žinoma, į šį tarpą įlenda CRO 751 ir taip pat sustoja, bet jis taip arti manęs, kad negali permesti burės ir plaukia pirmyn su atvirkščia bure. Nenorėdamas gauti per galvą pasileidžiu žemyn, bet negaliu išglisuoti, nes vėjo sūkuriai nuo mūsų pačių dar nepraėjo. Tik pajutęs burės sujudėjimą pradedu pumpuotis, bet tai padarau sekundės dalį vėliau nei kroatas. Jis uždengia mane. Tiesiojoje aplenkti nepavyko ir finišavau antras. Nieko, kitą kartą labiau pasistengsiu.

Taigi, viešnagė Kroatijoje baigėsi, inventorius pririštas. Pajudam į Lenkiją sakydami iki kito karto, nes čia mes dar tikrai sugrįšime!


Labai gražios Elenos Jasiūnienės "action" nuotraukos - https://picasaweb.google.com/117976979424435284728

    • LTU789 SL
blog comments powered by Disqus