Pirma kelionė į Tux‘ą.

Po rytinių pamokų ant trasos Aušra jau jaučiasi stipriau. Dar stačiosios pradžios neįveikia, bet mėlynoje trasoje pasitikėjimo padaugėjo. Vėl paliekame Aušrą, šį kartą su Ramūnu, o mes trys: Geris, Egidijus ir aš lipame prie „Moterų sienos", taip vadinamos viršūnės, kur yra nuostabi panorama ir žiemą ji pasiekiama tik su slidėmis ir kailiukais. Po pietų, su Egidijumi nusprendžiam dar palipti kitu slėniu, nes keliantis keltuvu matėme lyg kelis slidininkus lipančius į kalną. Pasiekus slėnį jokių slidininkų pėdsakų neradome. Susimąstėme, kas galėjo ten būti. Man iškarto įtartini tie „slidininkai" pasirodė, nes kartais pasimatydavo, jog atstumas tarp jų pasikeičia labai sparčiai. Tai buvo kažkokie žvėrys. Eidami toliau, pamatome ant balto sniego kažkokius daiktus. Prieš porą metų matytas vaizdas... dažniausiai tai būna kokio nors žvėries likučiai. Taip buvo ir šį kartą. Kalnų ožio griaučiai. Jie turbūt ir traukė tuos kelis „slidininkus". Iš pėdų skaityti nemokame, bet kanopų atspaudų aplink ožį nebuvo, tik letenos. Ragai gražūs, bet prie ragų dar visas šmotas kaulų. Šiaip ne taip pavyko atskirti didžiąją dalį nuo galvos, kuri jau tilpo į kuprinę ir ją galėjau pasiimti. Trofėjus visą laiką iki kelionės pabaigos pragulėjo mūsų balkone. Diena praėjo turiningai.

Kuo toliau, tuo gražiau. Prognozuoti 1 ar 2 cm per dieną pavirto žymiai daugiau. Jei buvo rodoma debesėlis su viena snaige, tai rytdienai jau rodo keturias snaigutes. Per naktį prisnigo apie 10 cm lengvo sniegelio. Mes vėl lipame prie tos pačios, mums jau pažįstamos sienos. Šį kartą mes pirmi. Visos pėdos uždengtos lengvu sniego patalu ir tik švelnūs išlinkimai senų vėžių išduoda jog snigta buvo labai tyliai ir švelniai, be vėjo ir audrų. Sniegas visiškai lengvutis. Kelios nuotraukos, antspaudas šį kartą Ramūno pase su 2,5 km aukštį liudijančiu užrašu ir vėl leidžiamės žemyn. Nuostabūs kalnai ir supanti tyla, bei ramybė žavi. Po pietų ramiai, visa komanda, paslidinėjome ant karvingo laukų, su eilinėmis pamokomis vis dar besimokančiai Aušrai. Net nesitiki, jog užtrasės malonumai ir pradinukų mokymuisi tinkami šlaitai gali būti taip arti vienas kitų. Čia gali slidinėti labai įvairaus lygio slidininkai kartu. Mes taip ir darėme.

Grandinės ant ratų tampa įprastu reiškiniu. Uždedame ir nuimame vis sparčiau. Be jų tektų keliauti pėsčiomis iki skibuso. Oras atšiaurus. Verčia sniegą, pusto, šaltoka. Pasirinktas regionas - Penkenas. Tai didelis slėnis su daug trasų. Jis jungiasi su Mayrhofeno trasomis. Kelis kartus nusileidžiu snowparko trasa, peršoku per porą tramplynų ir nuslystu stalu, bei suolu J Reikia kompanijos ir įgūdžių, kad jaukiau jausčiausi parke. Likusieji leidosi juodomis trasomis, o Egidijus pabandė nusileisti juoda užtrase. Pusnys gilios, sniegas už kaklo šaltas J dar ilgai jis jį krapštėsi kol išlindo į trasą. Dar viena puiki, nors ne saulėta diena.

Pagaliau saulė. Po snieguotos ir pūguotos nakties oras ramus. Mes iškarto kylame į patį ledyno viršų - šį kartą ir Aušra. Jai tampa iššūkiu raudona nuo pat viršaus einanti trasa. Šiek tiek susikausčiusi, bet ji ją įveikė ir mes vėl lygiose trasose su šalimais besidriekiančia užtrase. Sniego daug, jis šviežias. Mes jį raižome pirmieji. Oras gražus, tai yra ir daugiau slinidininkų ir snieglentininkų, bet vietos užtenka visiems. Aušra kerta trasas skiriantį puraus sniego lauką. Padaro kelis posūkius ir po to užduoda daug klausimų, kaip vis dėlto juos reikia daryti. Po atsakymų tęsia mokymąsi pati ant trasos. Mes šalimais keliam pūkus. Pietums, po viso nusileidimo palei didžiulę olą iki pat apačios, pasiimam štriudelio ir pusę litro. Arbatos. Visas maistas, po fizinio krūvio tyrame Alpių ore, įsisavinamas labai gerai. Visi įraudę, laimingi.

Jau pametu dienų skaičių. Slidinėjimas tampa savaime suprantamu visų minčių objektu. Dienos pradžioje pusryčiai su austriška tautine muzika, visų kurortų orų apžvalga ir kavos puodeliu, sėdam į automobilį apginkluotą grandinėmis ir per snieguotą kalnų keliuką pasiekiame norimą trasų kompleksą, trumpa mankštelė, patarimai to norintiems ir aktyvus slidinėjimas. Pertrauka su arbata ir užkandžiu, ir vėl ant sniego. Vakare - namie ruoštas, šviežias maistas, poilsis ir atsipalaidavimas pirtyje. Dar vėliau pamokų, filmų apie slidinėjimą ir dienos įspūdžių aptarimas prie taurės vyno. Tokia dienotvarkė išvalo galvą nuo visų miesto rūpesčių.

Kelionė persiritusi į antrą pusę. Sninga praktiškai kiekvieną dieną. Kartais matomumas tikrai prastas, bet vėlgi, tų kam pavyksta nusigauti prie plačių trasų ir mūsų pamėgtos užtrasės lauko, laukia staigmena - geresnis matomumas. Kai užeina debesis ir sninga, išnyksta tiesioginis apšvietimas ir šviesai sklindant iš visų pusių nesimato nei reljefo, nei trasos, ar užtrasės nelygumų. O prie olos apšvietimas iš vienos pusės yra pašalinamas ir tokiu būdų vaizdas tampa ryškesnis. To užtenka, kad diena būtų praleista maloniai, o ne keiksnojant orą.

Paskutinę dieną vėl kylame į ledyną. Saulė ir visi laukai užlyginti nauju sniegu. Jo tikrai daug. Per galvą nesiverčia, bet sunku tikėtis, jog vėjo supustytas sniegas taip darytų. Trasomis ir užtrasėmis mėgaujamės vieni iš pirmųjų. Tarp trasos ir užtrasės ribos pranyksta. Lygus ir malonus pagrindas visame slėnyje. Šeši retrakai vienas paskui kitą paryškina ribas ir kai kurios trasos dalys tampa išskirtinai malonios, lygios ir patrauklios visiems. Ramūnas, ilgais ir tik jam būdingais posūkiais praskrieja pirmas. Paskutinę dieną pietaujame kavinėje ant kalno viršūnės. Tai atokiau nuo visų įsikūrusi užeiga slidininkams esanti 3070 metrų aukštyje. Mes su Egidijumi nespėjome pasigrožėti įspūdinga panorama, atsiveriančia pro užeigos langus, nes vėl užėjo debesis. Pasivaišinome šeimininko rekomenduotu vietiniu patiekalu, kurį patiekė keptuvėse, išgėrėme kavos ir po truputį pajudėjome šlaitu žemyn link savo automobilio. Nors visi mielai dar būtume likę porai dienų, tiesiog čia, šioje užeigoje ir paslidinėję nuo jos besidriekiančiais šlaitais.

Kelionė baigėsi, ji buvo kupina nuostabių įspūdžių ir patirties. Komanda susirinko labai įvairi, bet mus visus vienijo vienas jausmas - meilė kalnams. Vieniems ji jau seniai įsižiebusi, kitiems tik ką užgimė. Dėkojame kartu keliavusiems už praleistas nuostabias akimirkas ir - iki susitikimo kalnuose!

Komentarai

Tik registruoti nariai gali komentuoti.
Prisijungite arba registruokitės.