Kadangi jau perėjome prie vienų iš sudėtingesnių ir tuo pačių daugiausiai emocijų suteikiančių slidinėjimo sąlygų- puraus sniego, tai neatsiejamas tokio slidinėjimo elementas yra šuoliai.

Neesu geras akrobatas, bet šiek tiek pašoku. Šuolyje yra svarbiausia ne pats šuolis, ar jo sudėtingumas, bet nusileidimo švarumas. Jei iššoksite labai aukštai, atliksite triuką, tačiau nusileidę krisite, tai toks šuolis nebus sėkmingas ir malonus. Šuolio esmė - kontrolė ore.

Prodėkime nuo paprastų pašokimų per sustumtą kupstą, ar trasos pakraštį. Arba tiesiog nedidelį trampliną sniego parke. Dėl saugumo jausmo, dažniausiai nusileidimas yra pasvirus atgal. Šuolis turi vykti tarsi slydimas tramplino tęsiniu, kuris yra švelni kreivė. Slidės turi slysti tos kreivės liestine, o kojos statmenai paviršiui. Visi tramplinai projektuojami taip, kad šuolio kreivė švelniai įsilietų į šlaito liniją, kad šuolininkas patirtų kuo mažesnį smūgį. Taigi, ir slidės turi pasiekti šlaitą beveik plokštuma. 

Apibendrinant, kojos atsispyrimo metu turi būti ištiestos, šuolio metu kūnas išsitiesęs visu ūgiu, o žvilgsnis nukreiptas į priekį, o ne žemyn. Nusileidimo metu - slidės paliečia šlaitą plokštuma, gilus pritupimas nusileidimui sušvelninti.

Warren Smith visa tai pateikia su vaizdiniais paaiškinimais

Būkite pirmas komentuotojas

Tik registruoti nariai gali komentuoti.
Prisijungite arba registruokitės.